Kremavimo istorija
III tūkst. p.m.e. Mesopotamija
Paprotys laidoti deginant mirusiuosius atsirado dar III-iame tūkstantmetyje iki mūsų eros. Kremacijos pradininkais laikomi Mesopotamijos šumerų dvasininkai. Tuo metu buvo tikima, kad mirusiojo siela per ugnį išsilaisvina iš kūno, apsivalo ir tampa nemirtinga. Vėliau šumerų kremacijos būdas paplito kitose Azijos šalyse bei Afrikoje. Daugelis senovės tautų (asirai, babiloniečiai, žydai) mirusiuosius specialių apeigų metu degino ant laužo.
XIII a. p.m.e Europa
Vidurio Europoje palaikų deginimas atsirado XIII amžiuje iki mūsų eros. Vėliau paplito ir Vakarų Europoje. Apeiginis palaikų deginimas buvo paplitęs ir Senovės Graikijoje, Romoje, slavų gentyse, Japonijoje, Indijoje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse.
- 1873 m. Moderniosios kremacijos pradžia
1873 m. Moderniosios kremacijos pradžia
1 sausio, 1873Moderniosios kremacijos pradžia galima laikyti XIX a. pabaigą. Po daugelio metų trukusių eksperimentų ir technologijos tobulinimo, 1873 m. Vienos mokslo parodoje italų profesorius Liudovikas Brunetis pristatė pirmąją modernią kremavimo krosnį. Netrukus kremacijos šalininkų judėjimai pradėjo sparčiai populiarėti abiejose Atlanto pusėse.
- 1876 m. JAV
1876 m. JAV
1 sausio, 1876Šiaurės Amerikoje kremacijos pradžia laikomi 1876 m., kuomet daktaras Julijus Lemoinas atidarė pirmą krematoriumą šalies sostinėje Vašingtone. Nuo to laiko kremacijos, kaip laidojimo būdo, populiarumas Jungtinės Amerikos Valstijose (JAV) pradėjo sparčiai augti. Tam įtakos turėjo ir protestantų bažnyčios atstovų sprendimas keisti laidojimo apeigų įpročius. Mat tuometinių kapinių sanitarinė būklė šalyje kėlė nemenką susirūpinimą.
- 1913 m. Amerikos Kremacijos Asociacija
1913 m. Amerikos Kremacijos Asociacija
1 sausio, 19131913 m. JAV buvo įkurta Amerikos Kremacijos Asociacija, kurią sudarė net 52 krematoriumai visoje šalyje.
- 1984 m. Anglija
1984 m. Anglija
1 sausio, 1984Britų salose prie kremacijos populiarumo augimo svariai prisidėjo karalienės Viktorijos chirurgas Henris Tomsonas, kuris 1874 m. įkūrė ir oficialią Anglijos kremacijos šalininkų draugiją. Netrukus Europoje buvo įkurti ir pirmieji krematoriumai. Jau 1878 m. senajame žemyne šios įstaigos pirmą kartą duris atvėrė Vokinge (Anglija) ir Gotoje (Vokietija).
- 2000 – 2020 m. Kremacijos populiarumo augimas
2000 – 2020 m. Kremacijos populiarumo augimas
1 sausio, 2000Šiandien kremavimas yra vienas populiariausių laidojimo būdų visame pasaulyje. 2019-2020 m. atlikto tyrimo duomenimis net 54,6 proc. visų JAV mirusiųjų palaikų buvo laidojami kremavimo būdu. Vokietijoje šis rodiklis siekė 69 proc., o Švedijoje – net 83 proc.
Kremacijos istorija baltų kraštuose ir Lietuvoje
I tūkst p.m.e Kremacijos papročiai baltų gentyse
Baltų kraštuose ir Lietuvoje palaikų deginimas tradicija išpopuliarėjo I-ojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje. Tuo laikotarpiu Vakarų Lietuvoje sudegintų mirusiųjų palaikų kapai buvo įrengiami molinėse urnose ar duobutėse dar vadinamose krūsnyse. Kitoje Lietuvos dalyje mirusieji buvo laidojami kapinynuose.
X–XII a. Kremacijos atgimimas
I–II a. mirusiuosius imta laidoti nedegintus, o V–IX a. vėl pradėjo plisti mirusiųjų deginimo paprotys. X–XII a. palaikų deginimo tradicija vėl įsigalėjo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje ir gyvavo iki pat XIII–XIV a. Rytų, Pietryčių Lietuvoje gyvenę lietuviai ir jotvingiai kremuotus mirusiuosius laidojo pilkapiuose, kitoje Lietuvos dalyje sudeginti palaikai buvo laidojami kapinynuose.
1932 – 1936 m. Moderniosios kremacijos pradžia ir pirmasis krematoriumas
Modernioje Lietuvoje mirusiųjų palaikų kremavimas oficialiai buvo įteisintas 1932 m. 1936 m. Kauno medicinos universitete pradėjo veikti ir pirmasis bei tuo metu vienintelis šalies krematoriumas.
1937 – 1938 m. Pirmieji kremuoti asmenys Lietuvoje
1937 m. Nuo embolijos komplikacijų miręs medicinos studentas tapo pirmuoju žmogumi, kurio palaikai buvo kremuoti šiame krematoriume. 1938 m. čia buvo kremuoti ir SSRS ambasadoriaus Lietuvoje Nikolajaus Pozdniakovo žmonos Marijos palaikai.
1938 – 1940 m. Kremacijos populiarumo augimas tarp iškilių Lietuvos asmenybių
Laikinojoje sostinėje krematoriumas tapo sensacija, ypač inteligentijos tarpe. Daugelis to meto garsių Lietuvos menininkų ir mokslininkų paskutine savo valia dažnai išreikšdavo pageidavimą, jog po mirties jų kūnai būtų sudeginti. Iki 1940 m. šiame krematoriume buvo kremuoti VDU rektoriaus Vinco Čepinskio, aktoriaus ir režisieriaus Konstantino Glinskio, teisininko Petro Leono, profesoriaus Petro Avižonio, visuomenės veikėjo Liudo Vaineikio bei kitų garsių žmonių palaikai.
Kontaktai
„Vakarų Lietuvos krematoriumas“ - tai aplinkai draugiška ir aukščiausius šiuolaikinius kokybės standartus atitinkanti erdvė, kurioje teikiamos modernios plataus spektro kremavimo ir laidojimo paslaugos.